- paskonėti
- paskonė́ti 1. intr. K būti skanu, patikti: (Gražiai) patikti, paskonė́ti KII360. 2. refl. DŽ1 pasigardžiuoti: Jis valgo pasiskonė́damas KII162. Jis siurbčiojo arbatą, kramtė duoną, pasiskonėdamas čepsėjo lūpomis rš. 3. refl. NdŽ prk. pasigėrėti, pasimėgauti: Pati apsiklojo ir akeles primerkė, lyg norėdama geriau pasiskonėti patirtu įspūdžiu Pč. \ skonėti; atsiskonėti; įsiskonėti; paskonėti
Dictionary of the Lithuanian Language.